Pastaruoju metu mano komandiruotės dažniausiai būna į Vilniaus biurą, tačiau kartas nuo karto tenka išvykti ir į įmonės padalinius kitose šalyse. Tad šį kartą lankiausi Bulgarijos sostinėje Sofijoje.

Komandiruotės data 2019 spalio 23 > 2019 spalio 27.

Skrydis

Tiesioginio skrydžio iš Lietuvos nėra, todėl patogiausia keliauti Lenkijos „LOT Polish Airlines“ avialinijomis su persėdimu Varšuvos Šopeno oro uoste (Warsaw Chopin Airport). Skrydis iš Vilniaus (VNO) į Varšuva (WAW) trunka vos valandą, tuomet greitas persėdimas į lėktuvą skrendantį iš Varšuvos (WAW) į Sofiją (SOF) ir dar po dviejų valandų jau galima išlipti Sofijoje.

Iš Vilniaus į Varšuvą skrenda reisas LO778, o iš Varšuvos į Sofija LO633. Svarbu atsiminti, kad Bulgariją nors ir priklauso Europos sąjungai, tačiau ji dar nėra Šengeno erdvėje, taigi oro uoste reikės pereiti pasų patikrą.

Nusileidus Varšuvoje turėjau 45 minutes pereiti pasų kontrolę ir pasiekti įlaipinimo vartus. Nors skridau tik su asmens tapatybes kortele, tačiau patikrinime ilgai neužtrukau ir dar net neprasidėjus laipinimui į sekantį skrydį jau buvau prie vartų.

Patarimas: nors skrendant su asmens tapatybės kortele jokių problemų tikrai nekils, tačiau turint pasą galima eiti per automatinius pasų kontrolės postus, kurie padeda sutaupyti šiek tiek laiko, o tai ypač svarbu grįžtant iš Sofijos į Varšuvos oro uostą.

Kelionė į Sofiją didelių problemų nesukėlė, tačiau grįžtant iš Sofijos laukė tikras išbandymas Varšuvos oro uoste. Lėktuvas iš Sofijos nusileido laiku, ramiai pasiėmiau rankinį bagažą ir patraukiau link laipinimo vartų. Kaip jau ir žinojau, reikėjo praeiti pasų kontrolė punktą, nors šį kartą jame buvo susidariusi nedidelė eilė, tačiau viskas vyko sklandžiai. Taigi, neskubėdamas keliauju link laipinimo vartų ir mano nuostabai, viduryje oro uosto patenku į saugumo patikrą. Šioje vietoje pradėjau šiek tiek nerimauti, nes persėdimui turėjau tik 35 minutes, o į saugumo patikros eilę atsistojau likus, maždaug, 15 minučių iki skrydžio. Ir tuomet prasidėjo. Daugelis žmonių (kaip ir aš) skubėjo į jungiamuosius skrydžius, o patikros darbuotojai dirbo beviltiškai lėtai, vienu metu net visiškai sustabdę eilę ir kažką aptarinėjo. Apie užlindimus ir keiksmus net nesinori prisiminti.
Šiaip taip praėjus saugumo patikra, kiek įgalėdamas skuodžiau link įlaipinimo vartų, vėlavau jau kokias 10 minučių ir net nesitikėjau, kad dar spėsiu, bet spėjau. Aš su kolega buvome paskutiniai, truputį prieš mus atėjęs lietuvis paaiškino, kad šiame reise tokios problemos kyla visą laiką, tad reikia būti pasiruošusiam viską atlikti labai operatyviai.

Viešbutis

Apsistojau „Festa Sofia Hotel“ viešbutyje. Booking.com pateiktuose nuotraukose jis atrodė pakankamai neblogai, o ir įsikūręs jis vos už 10 minučių pėsčiomis nuo mūsų biuro ir partnerių biuro.

Viešbučio pastatas ir vestibiulis atrodo įspūdingai. Nors ir reikėtų šiokio tokio atnaujinimo, tačiau matosi, kad tai turėtų būti prabangus viešbutis, daug granito, prie įėjimo stovi prabangūs automobiliai, tačiau užšokant įvykiams už akių pasakysiu, kad šis viešbutis buvo tikras nusivylimas.

Aš gavau kambarį 3 aukšte, kolega iš Lietuvos gavo kambarį 6 aukšte, o kolegos iš Anglijos kambarys buvo 4 aukšte. Vienintelis kambarys 6 aukšte buvo pakenčiamas.
Trečio ir ketvirto aukšto kambariai buvo virš viešbučio baro, tad iki antros valandos nakties buvo galima girdėti muziką. Apie lango atidarymą buvo galima tik pasvajoti, langą atsidaryti norėjosi, nes oro kondicionierius tik ūžė, tačiau nevėsino oro. Tačiau šio ūžimo monotoniškas garsas padėjo bent kiek pamiegoti.
Kad to dar būtų maža, kaimyniniai kambariai buvo sujungti durimis. Durys, žinoma, užrakintos, tačiau apie garso izoliaciją galima pamiršti, taigi net negarsus pokalbis gretimame kambaryje girdimas taip, lyg būtų čia pat.
O kad būtų dar įdomiau, mano aukšte buvo apgyvendinta CSKA futbolo komanda ir kaip tyčia tame kaimyniniame kambaryje buvo kažkoks susirinkimas ar tiesiog diskusija. Neapsikentęs maždaug 3 valandą nakties nuėjau į registratūrą prašydamas pakeiti kambarį ir gavau atsakymą, kad viešbutis pilnas ir, deja, jie niekuo negali padėti. Nebūtų pikta, jeigu ne faktas, kad viešbutis atrodė pustuštis.

Festa Sofia Hotel

Pats kambarys irgi nedžiugino: baldai stipriai nutrinti ir apspardyti, o ką paliesi – viskas sulūžę. Kambario defektus dar galima ignoruoti, tačiau vonios kambarys išvis baisus: plaukų džiovintuvas praktiškai laikosi ant laido, pasilaikymas vonioje iškrenta vos palietus, dušo galvutė krenta, o vonia leidžia vandenį (grindys pilnos vandens po kiekvieno maudymosi).

Po pirmos sudėtingo miego nakties atėjo laikas pusryčiams, kurie, kaip galima tikėtis, irgi nedžiugino. Nors prieš išeidamas į susitikimus atėjau pusryčiauti anksti, tačiau radau pravėsusį maistą ir kietokas bandeles. Kiaušinienė plaukiojo skystyje, o dešrelės atrodė, kad būtų pagamintos iš riebalinės masės.
Kadangi jau tiek laiko rašiau tik blogus atsiliepimus, taigi iš gerosios pusės galiu pasakyti, kad blynai ir kruasanai buvo visai neblogi, o atėjus anksti būdavo galima rasti visai neblogų spurgų su šokolado įdaru.

Pasivaikščiojimas po Sofiją

Labai stipriai išsiplėčiau apie skrydį ir viešbutį, tačiau laikas pakalbėti apie malonesnius dalykus.
Nors komandiruotės grafikas buvo pakankamai įtemptas, tačiau priešpaskutinę dieną, nors ir trumpai, tačiau dar spėjome išeiti susipažinti su miestu. Pasirinkome pažintinę kelionę pėsčiomis pavadintą „Free Sofia Tour“. Kaip pavadinimas ir skelbia – tai nemokamas pasivaikščiojimas po miestą su savanoriu gidu. Šis turas vykstą 365 dienas per metus, tik vasaros ir žiemos laikas truputį skiriasi, tad būtina pasitikrinti jų puslapyje.
Taigi, kaip viskas vyksta, turas prasideda prie Teisingumo rūmų (Palace of Justice). Ten dalyviai susiskirsto mažesnėmis grupelėmis ir tokiu būdų keliaujam per miestą. Pasivaikščiojimas trunka apie 2 valandas ir per šį laiką aplankoma:

  • Palace of Justice
  • Sveta Nedelya Church
  • Coat of Arms of Sofia
  • Statue of Sofia
  • Church of St. Petka
  • Largo Square ruins
  • Banya Bashi Mosque
  • Sofia Synagogue
  • Bath / Museum of Sofia
  • Mineral waters
  • Council of Ministers
  • Former Communist Party Headquarters
  • Presidency
  • Rotunda of St George
  • City Garden
  • National Theater Ivan Vazov
  • National Gallery (Formal Royal Palace)
  • Russian Church and Military Club
  • St. Sophia Basilica
  • St. Alexander Nevski Cathedral
    (sąrašas paimtas iš https://freesofiatour.com)

Šis pasivaikščiojimas tikrai puikus būdas pradėti pažindintis su miestu. Jo metu ganėtinai greitai praeinama pro lankomiausias miesto vietas, o po to jau savarankiškai galima sugrįžti į sudominusias vietas ir pasižvalgyti po jas atidžiau. Na, o mes tiesiog pasivaikščiojome pro miestą, sužinojom truputį miesto istorijos ir patraukėm į suplanuotą vakarienę.

Maistas

Darbo susitikimai ir komandiruotės, bent jau man, tiesiog neatsiejamos nuo pietų, vakarienių ar pusryčių su kolegomis.

STREET CHEFS

Įsiregistravome viešbutyje ir susitikome su vietiniu kolega pavakarieniauti. Kadangi po skrydžių buvome pavargę, tad nusprendėme tiesiog užkrimsti mėsainių vakarienei ir taip atėjome į „STREET CHEFS“ užkandinę. Užsisakiau vidutiniškai keptą klasikinį mėsainį, bulvyčių ir bokalą alaus. Mėsainis buvo puikiai iškeptas ir puikaus skonio. Rekomenduoju apsilankyti, jeigu norisi tikrai gero mėsainio. Mačiau, kad jie dar gamina ir steikus, tad kai vėl būsiu, reikės būtinai pabandyti. Už mesainį, bulvytes ir alų sumokėjau apie 15 BGN (~8€).

MOMA

MOMA – tai Bulgariško maisto restoranas, kuris derina kulinarinę patirtį su autentiškais Bulgariškais receptais. Interjere atsispindi vaizdai ir veiklos susiję su Bulgarijos tarnaitėmis ir jaunomis moterimis, o pats žodis MOMA reiškia mergina, mergelė, skaistybė.
Rezervavome staliuką vakarui 10 žmonių. Atvykome šiek tiek per anksti, tačiau staliuką gavome pakankamai greitai, nors restoranas buvo beveik pilnas. Interjeras ir Bulgariškas vynas buvo tiesiog puikus. Maistas buvo geras, tačiau nuvylė tai, kad kai kurie patiekalai stalą pasiekę pravėsę, tad teko gražinti juos pakartotinai pašildyti. Be bendrai užsakytų užkandžių aš asmeniškai valgiau skrudintą ėrieną patiekiamą su Banitsa (sūrio duonelė). Mano nuomonė, ėriena buvo šiek tiek sausoka, tačiau bendra kombinacija pakankamai nebloga.

The Fox & Hound

Angliško stiliaus pub’as. Užsukome į jį netikėtai bevaikščiodami po vakarienės mieste keletui alaus bokalų. Apie maistą papasakoti negaliu, tačiau užkandžiai ir alus buvo geri. Be to, jie turi pilstomo Guinness ir Kilkenny, nors vietinis alus taip pat neblogas.

Kitos vietos

Buvome dar ir kituose restoranuose, tačiau nepasižymėjau jų pavadinimų ir neturiu nuotraukų. Maistas restoranuose dažniausiai nenuvylė, nors kartais aptarnavime jaučiasi toks ir Lietuvoje paplitęs šaltumas iš aptarnaujančio personalo.
Norint pavalgyti greitai patarčiau rinktis prekybos centrus. Juose yra bendra valgymo erdvė iš aplinkui esančių restoranėlių, kurie siūlo įvairaus maisto. Per vienus greitus pietus valgiau kiaulienos šonkauliukus, o porcija buvo tokio didumo, kad net būdamas alkanas nesugebėjau įveikti.

Pabaigai

Vieną dieną buvome rezervavę bendradarbystės erdvę (coworking space), nes tiesiog reikėjo daugiau vietos visiems darbuotojams, ir ši vieta mane nustebino, nes jį įsikūrusi kavinėje, kuri yra drabužių parduotuvėje, kuri yra prekybos centre. Buvo be galo keista ten darbuotis.