Atsakymas labai konkretus – dėl privalomo anuiteto. Jeigu anuitetas nebūtų privalomas ir galėčiau laisvai disponuoti sukaupta suma, tuomet, greičiausiai, mano nuomonė būtų kitokia.

Visų pirma, aš nesu finansų ekspertas, tačiau pensijų kaupimas ir dabartinis apsisprendimas paliečia daugelį, tad šiame įraše išsakysiu savo argumentus, kodėl nusprendžiau nekaupti papildomai, remdamasis savo surinkta informacija. Tai nėra patarimas, o tik mano asmeninio pasirinkimo aprašymas.

Taigi, nuo 2019 sausio 1 dienos, visi Lietuvos piliečiai iki 40 metų, kurie nekaupė pensijos privačiame fonde arba kaupė neprisidėdami savo lėšomis, yra įtraukiami į atsitiktinai priskirtą pensijų fondą.
Pensijų fondai, iš esmės, yra labai geras dalykas užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje, tačiau sakydamas fondas, galvoju ne visai apie tai į ką dabar esame priverstinai įtraukiami.

Po paskutinių įstatymų pakeitimų, mūsų pensijų fondai tapo ne orios senatvės užtikrinimo priemone, o tik priedu prie Sodros pensijos, o tas priedas taip pat bus valdomas Sodros. Mano kalba eina apie tuos atvejus, kai pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 10000€ ir asmuo privalės nusipirkti anuitetą, o vienintelis anuiteto pardavėjas ir bus Sodra.

Pavyzdžiui, renkantis standartinį anuitetą, aš, išeidamas į pensiją, savo privačiame pensijų fonde būsiu sukaupęs 10000€, tuomet Sodra mano mokės periodines išmokas ir iki mano gyvenimo pabaigos. Tos periodinės išmokos bus fiksuotos ir jeigu mano sukaupta suma pasibaigs ankščiau, tuomet ji bus dengiama iš Sodros. Tačiau mirus ankščiau, kol sukaupta suma dar nėra pasibaigus, mano privačiai sukaupti pinigai atiteks Sodrai, nes jie nėra paveldimi.
Renkantis atidėtąjį anuitetą, mano išmokos bus paskaičiuotos nuo ~80% mano sukauptos sumos ir mokamos iki man sukaks 85 metai, o likusi suma bus išmokama po 85 m. Skirtumas tas, kad išmokos iki 85 m. bus paveldimos, taigi mirus anksčiau, sukaupta suma „nenuplauks“.

Taigi, abiem atvejais egzistuoja ta pati problemą – privačiame pensijų fonde sukaupta suma negalima laisvai disponuoti. Šią sumą aš sukaupiau atidėdamas dalį nuo savo dabartinio atlyginimo (teisingumo dėlei, reikia paminėti, kad valstybė pridės 1,5% nuo vidutinio darbo užmokesčio), taigi išėjęs į pensiją aš norėčiau turėti galimybę pasinaudoti savo sukauptais pinigais, taip, kaip man atrodo teisinga, o galbūt norėčiau didesnės mėnesinės išmokos, deja to padaryti negaliu, nes už mane bus nuspręsta kokią išmoką gausiu.
Dar vienas minusas yra tai, kad sukaupta suma negalėsiu pasinaudoti prieš išeinant į pensiją. Pavyzdžiui, staiga prireikus pinigų, jų išimti iš pensijų fondo galimybės nėra.

Kaip kaupsiu aš

Apie senatvę reikia pradėti galvoti iš anksto, todėl vietoj kaupimo pensijų fonde ir toliau tęsiu, dar prieš 4 metus pradėtą, kaupimą asmeniškai. Kiekvieną mėnesį atidedu 10% savo pajamų į atskirą sąskaitą ir domiuosi investavimo galimybėmis, nes sąskaitoje laikomi pinigai dėl infliacijos ir kitų veiksnių su laiku nuvertėja. Taip pat domiuosi III pakopos pensijų fondais, kurie yra savanoriškas pensijos kaupimas savarankiškai pervedant lėšas į pensijų fondą.

Pabaigai

Dar kartą pasikartosiu, privatūs pensijų fondai – tai puikus būdas sukaupti oriai senatvei, tačiau jie turi būti kitokie. Puikiai suprantu Valstybės argumentą, kad ji prisideda prie būsimos pensijos ir užtai nori teisės nuspręsti, kaip jis bus tvarkomas. Problema tame, kad Valstybė prisideda mažesniąja dalimi, o sprendimą priima kaip pagrindinė investuotoja. Mano nuomone, visa tai turėtų būti atvirkščiai.
Antroji problema dar ir tame, kad įstatymai keičiasi su kiekviena nauja valdžia, tad labai neaišku, kas bus po 5, 10, o ypač po 30 metų ir kokie dar pakeitimai bus įvesti.
Trečioji problema – nelanksti sukauptų lėšų išmokėjimo tvarka. Kaip jau minėjau, gauti didesnes išmokas bus galima tik sukaupus iki 10000 arba virš 60000 (išmokama suma sukaupta virš), o sukaupus „per vidurį“ teks pasikliauti tik tuo, kas bus paskaičiuota anuiteto pardavėjo (Sodros).