Ko gero nėra nei vieno, kuris nebūtų girdėjęs apie tai kaip žmonės važiuoja apsipirkti į Lenkiją, nes prekės ten pigesnės. Žinoma, kurį laiką šios kalbos buvo apstoję, tačiau toks stereotipas vis dar gajus, tad kai draugai pasiūlė važiuoti kartu ir pažiūrėti ar ten tikrai viskas jau taip pigiau, nusprendžiau net nedvejodamas – bus smagi vienos dienos kelionė ir pagaliau galėsiu patikrinti kaip ten su tomis kainomis :).

Kelionė

Iš Kauno išvykome ~9 valandą ryto, o jau 10:10 buvome prie Lenkijos sienos, prie kurios padarėme trumpą sustojimą ir tęsėme kelionę iki Suvalkų, kuriuos pasiekėme per ~20 minučių, tad visa ~120 km kelionė truko apie pusantros valandos.

Pati kelionė Lietuvos nėra kažkuo ypatinga – tiesiog kelias ir keletas miestelių aplinkui, žinoma, būtų galima surasti vieną kitą lankytiną vietą, tačiau šiandien jų neieškojome. Lenkijos pusėje iki Suvalkų vaizdas panašus, žinoma, pasikeičia kelio ženklų išvaizda, tačiau tik tiek. Kraštovaizdis ir architektūra panaši į Lietuvos, tad ir šioje ~30 km atkarpoje niekur nestabtelėjome.

Vienas įdomus dalykas – važiuojant link sienos su Lenkija reklaminiuose stenduose puikuojasi Lenkijos prekybos centrų reklama, kirtus sieną reklamos taip pat pasitinka su Lietuviškais užrašais, tad akivaizdu, kad pirkėjų iš Lietuvos čia netrūksta.

Apsipirkimas

Apsipirkti nuvykome į tris prekybos centrus: „Kaufland”, „Lidl” ir „Tesco”, tačiau, tiesa pasakius, visas apsipirkimas vyko tik „Kaufland”, nes „Lidl” būtų reikėję stovėti ~30 minučių eilėje, o į „Tesco” užsukome tik apsižvalgyti.

Užšokant įvykiams už akių – taip, kainos ten mažesnės, tačiau jos mažesnės ne dėl to, kad prekybininkai pasilieka mažesnę pelno dalį, tačiau dėl to, kad maisto produktams ten taikomas 8% PVM, o mėsai, pienui ir neperdirbtiems maisto produktams – 5% PVM.

Detalaus kainų palyginimo taip ir nepadariau, nes kaip jau minėjau, šviežios mėsos, daržovių, pieno produktų ir duonos nepirkome, o pagrindą sudarė produktai, kurių ne visada išvysi Lietuvoje, įvairūs rūkyti mėsos gaminiai, gaivieji gėrimai ir truputis alaus.

O šiaip vaikščiojant po prekybos centrą susidaro įspūdis, kad rytoj bus Kalėdos arba Velykos, nes žmonių labai daug. Pravažiuoti su vežimėliu itin sudėtinga, norint pasiekti prekes reikia palaukti kol prasiskirstys kitų pirkėjų eilė ir pačiam ilgai neužtrukti, nes už tavęs jau laukia kiti, o vežimėliai tiesiog linksta nuo prikrautų prekių. Beje, norint gauti vežimėlį, taip pat reikia luktelėti trumpoje eilutėje, nes jie visi naudojami :).

Pietūs

Prieš važiuojant namo nusprendėme, kad būtų visai neblogai sustoti papietauti. Kaip tyčia buvome pastebėję vieną piceriją netoli „Tesco” prekybos centro, kurią pamatėme, kai pravažiavome apsisukimą, tad pasivaikščioję po prekybos centrą užsukome į ją.

Picerijos pavadinimas „Planeta Pizzy” – iš lauko apie ją skelbia iškaba su pavaizduota pica. Vidus tvarkingas ir pakankamai jaukus, klientai buvome tik mes vieno, neskaičiuojant picų išvežiotojas, kuri atvažiavo paimti užsakymo.

Jeigu atvirai – labai daug nesitikėjome, manėme, kad tiesiog užkasimė ir važiuosime namo, tačiau buvome maloniai nustebinti. Užsisakėme vieną porciją tuno salotų už 17 zlotų (~4 EUR) ir tris mėsainius po 16 zlotų (~3.8 EUR). Maisto laukėme apie 20 minučių, tačiau pasirodo, kad palaukti visai vertėjo.

Pirmiausia atkeliavo salotos:

Nors nuotraukoje ir nesimato, tačiau jos buvo didelės, o ingredientų buvo daugmaž po lygiai, t.y. salotų kiekis buvo panašus į agurko kiekį, tad nereikėjo mėgautis tik salotų lapais (kaip, kažkodėl, dažnai nutinka užsisakant salotų).

Ingredientai buvo švieži ir gaivūs, panašu, kad supjaustyti prieš patiekiant, o ne paruošti iš anksto (turiu omenyje daržoves). Aliejaus, citrinos ir žolelių užpilas derėjo su tunu ir, galbūt, jo buvo šiek tiek per daug, tačiau patiekalo jis nesugadino. Beje, duona su riešutais ir užkepta sūriu buvo itin vykęs sprendimas.

Po keleto minučių atkeliavo ir mėsainiai su bulvytėmis:

taip, jame panaudota bandelė iš prekybos centro (prieš tai truputį pakepinta) ir mėsos paplotėlis neatrodo itin didelis, tačiau skonis visai neblogas. O įvertinus tai, kad mes esame picerijoje šis mėsainis atrodo visai neblogai!

Bulvytės nėra kažkuo ypatingos, bet prie ko prikibti taip pat nėra. Mėsainio paplotėlis plonokas, tačiau neperkeptas, daržovės, kaip ir salotose, šviežios, o padažas lyg Barbeque, tačiau šiek tiek švelnesnis. Nepasakysiu, kad tai vienas skaniausių mano valgytų mėsainių, ingredientai taip pat nėra kažkuo išskirtiniai (nebent daržovės), tačiau tai buvo tikrai neblogas mėsainis! P.S. kalbant apie dydį, bendras maisto kiekis ne ką mažesnis nei salotose :).

Pabaigai

Ar verta važiuoti apsipirkti į Lenkiją? Galbūt, tačiau su keletu išlygų:

1. Lenkijos prekybos centrai arčiau. Gyvenant pasienyje, kur atstumas iki Suvalkų ir iki Marijampolės yra panašus, visai verta pagalvoti apie apsipirkimą kaimyninėje šalyje. Važiuojant nereikės sugaišti daug laiko, o ir pasižvalgyti bus visai smagu.

2. Ieškoma pačių pigiausių prekių – tokiu atveju taip pat galima važiuoti, bet vėlgi reikia įvertinti ar atsipirks išeikvotas kuras. Sutaupyti tikrai įmanoma perkant pačias pigiausias prekes ir visiškai pamirštant apie kokybę.

Asmeniškai mes nebuvome labai sužavėti tuo „malonumu” stovint eilėse ir kraunant viską, ko tik gali prireikti. Ieškojome panašios kokybės prekių, kurias perkame Lietuvoje, neieškojome akcijų ir keletą eurų sutaupėme, tačiau pridėjus kuro išlaidas ir laiką, praleistą braunatis ir stovint eilėje tie keletas eurų tikrai neatrodo daug.

Žinoma, galėjome ieškoti akcijų, patikrinti kainas keletame prekybos centrų ir išsirinkti pigiausią, atsisakyti nereikalingų pirkinių, tačiau panašus efektas tuomet būtų ir Lietuvoje. Ieškant akcijų ir tikrinant keletą parduotuvių tą patį produktą galima įsigyti pigiau, tad visai nereikia važiuoti daugiau nei 100 km (mano atveju), norint sutaupyti.

P.S. reikėtų išmėginti ne apsipirkimą, o maistą, kažkodėl eilinė picerija paliko daugiau atsiminimų, nei pigesnių prekių gaudynės.