Šiandien sulaukiau skambučio su keistu pasiūlymu ir dar keistesne siūlytoja:
Ji: Labadiena, jūsų numerį man dave Tadas, ar galite kalbėti?
Aš: Jeigu trumpai – tuomet galiu. O koks Tadas davė mano numerį?
Ji: Jeigu reikės – išsiaiškinsim koks Tadas
Aš: (Nustembu, kad ji man skambina ir dar įsižeidžia, kai paklausiu apie Tadą)
Ji: Norėčiau Jums pasiūlyti papildomai užsidirbti [kažkokia online supermarketo sistema], kada galėtume susitikti?
Aš: Na, tai Jūs papasakokite plačiau apie tą sistemą, juk nevažiuosiu susitikti nieko nežinodmas
Ji: Bet pokalbio metu aš jums viską papasakočiau
Aš: Tai Jūs man siūlote darbą?
Ji: Ne
Aš: Tai siūlote tati sistemos partneriu?
Ji: Ne
Aš: Atsiūskite, prašau, man savo pasiūlymą elektroniniu paštu, perskaitysiu, tuomet galėsime testi pokalbi (tuo metu vairavau)
Ji: Gerai, galbūt ir atsiųsiu, koks jūsų el. pašto adresas?
Aš: (Padiktuoju adresą) lauksiu laiško
Ji: Gerai, pagalvosiu ir gal atsiųsiu, ar galėsite rytoj pratesti pokalbį?
Aš: Viskas priklausys nuo to, ką siūlote
Ji: Viso gero

Istorijos moralas: pokalbio metu kelis kartus ji supyko, kad aš klausinėju apie tai, ką ji man bando įsiūlyti, o ne stačia galva lekiu su ja susitikti ir laukti prezentacijos/pokalbio/ar dar ko nors. Kaip aš galiu važiuoti į kokį nors susitikimą dėl nežinia ko su nežinia kuo, likau daugiau nei nustebęs po tokio pasikalbėjimo.